Stačiatikių Velykos Rusijoje dažniausiai švenčiamos vėliau nei katalikų, nes Rusijos Ortodoksų Bažnyčia naudoja Julijaus kalendorių. Paprastai šventė būna tarp balandžio pradžios ir gegužės pradžios. 2024 m. Rusijoje Velykos bus švenčiamos gegužės 5 d.
Rusų Velykų Kalendorius
| Metai | Velykų Data |
|---|---|
| 2024 | Gegužės 5 d. |
| 2025 | Balandžio 20 d. |
| 2026 | Balandžio 12 d. |
| 2027 | Gegužės 2 d. |
| 2028 | Balandžio 16 d. |
| 2029 | Balandžio 8 d. |
| 2030 | Gegužės 5 d. |
| 2031 | Balandžio 21 d. |
| 2032 | Balandžio 12 d. |
| 2033 | Balandžio 25 d. |
| 2034 | Balandžio 17 d. |
| 2035 | Gegužės 6 d. |
| 2036 | Balandžio 20 d. |
| 2037 | Balandžio 12 d. |
| 2038 | Gegužės 2 d. |
| 2039 | Balandžio 17 d. |
| 2040 | Balandžio 8 d. |
| 2041 | Balandžio 28 d. |
| 2042 | Balandžio 13 d. |
| 2043 | Gegužės 3 d. |
*Lentelėje pateiktos datos atspindi Julijaus kalendorių, kuriuo vadovaujasi Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.
Kodėl švenčiamos kitaip
Rusų ortodoksų Velykos švenčiamos kitaip nei Lietuvos dėl skirtingų naudojamų kalendorių. Rusijos Ortodoksų Bažnyčia seka Julijaus kalendoriumi, kuris yra 13 dienų vėlesnis nei Grigaliaus kalendorius, naudojamas Lietuvoje ir daugelyje kitų Vakarų šalių.
Svarbiausios priežastys:
- Kalendoriaus skirtumas: Julijaus kalendorius buvo sukurtas senovėje, tačiau dėl tikslesnio Grigaliaus kalendoriaus jį pakeitė dauguma šalių. Ortodoksų bažnyčios, įskaitant Rusijos, liko prie Julijaus kalendoriaus religiniams šventimams.
- Skirtingos taisyklės Velykoms nustatyti: Ortodoksų bažnyčios taiko kitokią Velykų nustatymo taisyklę nei katalikų ir protestantų. Pagal ortodoksų tradiciją, Velykos turi būti švenčiamos po žydų Pesacho (Perėjimo šventės), todėl dažnai jos būna vėliau.
Dėl šių priežasčių, nors Velykos Lietuvoje ir Rusijoje švenčiamos tą pačią dieną kai kuriais metais, dažnai jų datos nesutampa.
Kuo skiriasi ortodoksų ir katalikų dvasingumas?
Ortodoksų ir katalikų dvasingumas skiriasi teologiniais pagrindais, liturgija ir požiūriu į dvasinį gyvenimą. Ortodoksų dvasingumas labiau siekia Dievo paslapties, vidinės maldos ir mistikos, o katalikų dvasingumas linkęs akcentuoti sakramentinį gyvenimą, intelektualinį tikėjimą ir tarnystę.
Svarbiausi skirtumai:
- Dievo suvokimas ir Šventoji Dvasia:
- Ortodoksų dvasingumas pabrėžia Dievo misteriją ir transcendenciją, todėl dažnai siekia išgyventi Dievą kaip paslaptingą ir neaprėpiamą būtybę. Ortodoksų tradicijoje Šventoji Dvasia kyla tik iš Tėvo (pagal Nikėjos tikėjimo išpažinimą).
- Katalikų dvasingumas dažnai teikia pirmenybę intelektualiam tikėjimo supratimui ir Dievo pažinimui per teologinius mokymus. Pagal katalikų mokymą, Šventoji Dvasia kyla iš Tėvo ir Sūnaus („Filioque“ principas).
- Malda ir askezė:
- Ortodoksų dvasingumas pabrėžia vidinę maldą, kontempliaciją ir hesichastinę praktiką (tylos maldą). Jiems būdingas nuolatinės maldos („Jėzaus maldos“) idealas, kuris išreiškia troškimą suartėti su Dievu ir patirti vienybę su juo per tylą ir susikaupimą.
- Katalikų dvasingumas taip pat vertina askezę ir kontempliaciją, tačiau labiau struktūrizuota forma, pvz., per sakramentus ir oficialias liturgines maldas. Askeze siekiama tarnauti kitiems ir ugdyti dorybes per kasdienius įsipareigojimus.
- Liturgija ir ikonų vaidmuo:
- Ortodoksų liturgijoje pabrėžiama mistiškumo ir grožio išraiška – ikonų vaidmuo yra ypatingai svarbus kaip Dievo buvimo vaizdinis atspindys. Ikonos laikomos langais į dvasinį pasaulį ir dažnai yra dvasingumo centras.
- Katalikų dvasingumas išryškina sakramentų šventimą, o šventųjų paveikslai dažniausiai yra įkvėpimas tikintiesiems, bet ne visada laikomi šventumo simboliais. Katalikai taip pat pabrėžia kryžiaus ir Kristaus aukos reikšmę, šventovėje akcentuodami Eucharistiją.
- Asmeninis dvasinis augimas ir bendruomeniškumas:
- Ortodoksų dvasingumas pabrėžia theosis – žmogaus dieviškumą ir sielos vienybę su Dievu, kuri pasiekiama per maldą ir gyvenimą bendruomenėje, šventųjų pavyzdžiu.
- Katalikų dvasingumas skatina vienybę su Dievu per sakramentus ir pabrėžia socialinį dvasingumą – tikintysis turi veikti bendruomenėje, puoselėti savo dorybes per tarnystę ir evangeliją.
